Search Results for: "oro uostas"
Populiariausia aviakompanija Europoje “Ryanair” paskelbė, kad nuo žiemos sezono pradžios pasiūlys skrydžius iš Kauno į Lydso Bradfordo (angl. Leeds Bradford) oro uostą Anglijoje. Nuo lapkričio 2 dienos aviakompanija du kartus per savaitę (trečiadieniais ir sekmadieniais) papildys iš Kauno siūlomų skrydžių tvarkaraštį populiariuoju Lydsu.
Didžiojoje Britanijoje dėl iškritusio gausaus sniego vienai dienai uždarytas antras judriausias šalies Gatviko (Gatwick) oro uostas, nes gausioms žmonių pajėgoms per naktį nepavyko nuvalyti smarkiai apsnigto į oro uostą vedančio greitkelio. Lėktuvai oro uoste nekils ir nesileis mažiausiai iki ketvirtadienio 6 val. ryto, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Graikija visada turėjo kuo didžiuotis. Didinga istorija ir įtaka meno, sporto bei mokslo raidai – tai nuopelnai iš praeities. Graikų kino režisierius Theodoras Angelopoulas – šių laikų herojus. Vienas įtakingiausių XX-ojo amžiaus Europos režisierių paliko neišdildomą pėdsaką kino istorijoje, todėl šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ žiūrovai išvys būtent jam skirtą retrospektyvos programą.
Šiandien Vilniuje prasideda 10-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Festivalio atidarymo filmu organizatoriai pasirinko islandų juostą „Bet kuriuo keliu“. Filmą Lietuvos žiūrovams pristatys islandiškas tandemas: režisierius Hafsteinnas Gunnaras Sigurdssonas ir vienas iš pagrindinių aktorių Hilmaras Gudjonssonas.
Kauno oro uostas (KUN) patvirtino vasaros sezono tvarkaraštį. Jame numatytos 23 kryptys, iš jų 7 kryptys –vasaros atostogų maršrutai. Kauno oro uosto vasaros skrydžių sezonas prasidės kovo 25 dieną.
Nauji metai, nauji mokesčiai – Rygos oro uoste įvedamas naujas mokestis, dėl kurio visi bilietai brangs 7 eurais. Ar dėl to brangs Ryanair bilietai? Kur ir kaip susimokėsite naująjį saugumo mokestį? Informacija apie naujovę.
Norint garantuoti aukščiausią saugumo lygį keleiviams ir oro uoste dirbančiam personalui, būtina laikytis tam tikrų tarptautinės aviacijos saugumo reikalavimų. Iki 2012 sausio 1 dienos apsauga Rygos oro uoste buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, kad už tai saugumo garantuojančioms tarnyboms buvo mokama iš visų Latvijos mokesčių mokėtojų kišenių, net ir tų, kurie niekada nekeliavo oro transportu. Latvijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, kuriuo nutarta nebefinansuoti oro uosto saugumo tarnybų darbų, taip perkeliant visą finansinę naštą keleiviams. Pastarieji turės mokėti, jeigu naudosis Rygos oro uosto paslaugomis. Ši prievolė galios tik nuo 2012 metų sausio 1 dienos pirktiems bilietams.
Kokios paslaugos bus finansuojamos iš saugumo mokesčio?
Saugumo mokestis bus naudojamas keleivių, jų rankinio ir registruojamo bagažo saugumo patikrai užtikrinti. Taip pat ir bendram Rygos oro uosto saugumo lygiui užtikrinti. Ką jau kalbėti apie krizių, įskaitant gelbėjimo operacijas, vykdymą, kurį užtikrins valstybinė saugumo tarnyba “Civilās aviācijas agentūra“.
Kokio dydžio bus mokestis ir kas jį mokės?
Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad saugumo mokestis turės būti įskaičiuotas į oro linijų parduodamus bilietus. Tai taikoma visoms bendrovėms, kurios naudojasi Rygos oro uostu. Visgi pigių skrydžių bendrovė Ryanair atsisakė įskaičiuoti šį mokestį į bilieto kainą, todėl Rygos oro uostas pats rūpinsis, kad būtų surinktas šis mokestis. Deja, tik Ryanair keleiviai teturės papildomų nepatogumų – saugumo mokestis Ryanair keleiviams bus 7 eurai (4,92 latai), kuris turės būti sumokėtas prieš skrydį. Jeigu keleivis sumokės saugumo mokestį per avialinijas, tai kainuos 6,5 euro arba 4,57 lato.
Saugumo mokestis nebus taikomas keleiviams, kurie turi jungiamuosius skrydžius per Rygos oro uostą. Taip pat šis mokestis nebus taikomas ir jaunesniems nei 2 metai vaikams. Keleiviai, nusipirkę bilietus iki 2011-12-31 dienos, taip pat bus atleisti nuo šio mokesčio.
Kur Ryanair keleiviams reikės susimokėti saugumo mokestį?
Susimokėti saugumo mokestį Ryanair keleiviai galės:
Atlikdami check in Rygos oro uoste.
Ryanair bilietų pardavimo vietoje Rygos oro uoste (mokama grynais ir mokėjimo kortele).
Rygos oro uosto paslaugų ofise „Sveiki atvykę į RYGĄ!“ (Atvykstančiųjų sektorius E, mokant grynais ir mokėjimo kortele).
Ar galima susimokėti saugumo mokestį internetu?
Kol kas ši paslauga neteikiama. Rygos oro uosto atstovų teigimu ši paslauga bus pristatyta artimiausiu metu, kai tik bus sugalvoti paprastesni mokėjimo būdai.
Ar Ryanair keleiviai turės kokių nors problemų dėl fakto, kad vežėjas neįskaičiavo saugumo mokesčio į bilieto kaina?
Oro uosto atstovų teigimų problemų neturėtų būti. Visgi norint išvengti nesusipratimų, Ryanair keleiviams siūloma atvykti bent prieš 2,5 valandos iki numatyto skrydžio laiko.
Kaip jums tokie „mokestukai“?
Artėja vasara – atostogų ir didesnių ar mažesnių klajonių po pasaulį bei atradimų metas. Visada yra be galo smagu apsilankyti miestuose, kurių gatvėmis dar nesi vaikščiojęs, tačiau visada yra ir tokių, į kuriuos vis norisi grįžti. Kiekviena šalis ir netgi kiekvienas miestas gyvena savitu ritmu, savaip žiūri į gyvenimą, kaimynus, užsieniečius, gatvėse sklando skirtingi kvapai. Viena mano mylimiausių šalių yra Prancūzija, taigi kviečiu keliauti drauge su manimi.
Pietiniai jūrų vartai į Prancūziją
Kelionę pradėkime nuo Viduržemio jūros pakrantės, čia įsikūręs antras pagal dydį Prancūzijos miestas ir didžiausias Viduržemio uostas – Marselis. Miestas čia vietomis dvelkia Afrika, kai kur architektūroje ryški Artimųjų Rytų įtaka, bet neabejotinai yra prancūziškas. Miesto centrą puošia senasis uostas, aplink jį šurmuliuojantis ir truputį Maroką primenantis turgus, daugybė kavinių ir restoranų. Saulei nusileidus už horizonto gyvenimas čia tik įgauna pagreitį – ūžiančios kavinės ir klubai ar romantiškas pasivaikščiojimas jūros pakrante – Jūsų pasirinkimas.
Marselį 600 m.pr.Kr. įkūrė graikai, tuomet miestas buvo vadinamas Masalija (gr. Μασσαλία). Vėlesniais laikais Marselis priklausė keltams, dar vėliau romėnams. Pasivaikščiojimai po miestą bus kupini atradimų, menančių visus 27 miesto istorijos amžius: graikiškai-romėniškų ištakų likučiai, viduramžių religiniai architektūros ansambliai, XVII ir XVIII a. turtuolių namai, prestižiniai XIX amžiaus statiniai, galiausiai – 21 amžiaus modernūs architektūriniai sprendimai. Miestas turtingas aikštėmis, paminklais ir muziejais.
Bazilika Notre Dame de la Garde
Kad ir kur eitumėte Marselyje, apsidairę visada išvysite auksinę Švč. Mergelės Marijos statulą, karūnuojančią Notre Dame de la Garde Bazilikos varpinės bokštą. Ši maišyto – romėnų ir bizantiško stiliaus šventovė stovi ant aukščiausios miesto kalvos La Garde (162 m).
1864 metais baigtos statyti Bazilikos kupolai puošti spalvotu marmuru, freskomis, sudėtingomis mozaikomis, 2006-aisiais buvo restauruota preciziškai nuvalant atmosferos, žvakių suodžių ir karo pėdsakus. Šiaurinėje Katedros fasado dalyje pastebimi kulkų ir sprogių artilerijos sviedinių palikti randai vis dar primena 1944 metais vykusį Marselio išlaisvinimo mūšį. Varpinę vainikuoja 9.7 m aukščio paauksuota Švč. Mergelės Marijos statula, pastatyta ant 12 metrų aukščio pjedestalo. Vietiniams ši statula yra miesto globėja, pagarbiai vadinama „La Bonne Mère“ arba geroji motina. Kiekvienų metų rugpjūčio 15 čia švenčiama Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė (Žolinė) sulaukia gausaus piligrimų dėmesio. Nuo šventyklos atsiveria puikus panoraminis vaizdas su miesto stogais, juos supančiomis kalvomis ir, žinoma, Viduržemio jūra. Baziliką nesunkiai pasieksite pėsčiomis arba autobusu iš Senojo uosto.
Marselio Senasis uostas (Le Vieux Port)
„Le Vieux Port“ arba Senasis uostas yra pačiame miesto centre. Uostas šioje vietoje pirmą kartą įrengtas dar antikos laikais, pirmieji graikai čia atsikėlė 600 m.pr.Kr. ir įkūrė prekybos miestelį. Viduramžiais miestas išaugo ir tapo kanapių auginimo ir kanapių pluošto bei laivybinės virvės gamybos centru. Štai kodėl pagrindinės miesto gatvės vedančios žemyn, link Senojo uosto, pavadinimas yra Canebiere.
1800-aisias Marselio uostas vienu metu galėdavo priimti iki 1000 laivų ir per metus sulaukdavo per 18 tūkstančių laivų įgulų. Vėlesniais metais atsiradus garlaiviams uostas pasirodė beesantis per ne lyg seklus ir buvo perkeltas į naujai pastatytus La Joliette dokus. Antrojo Pasaulinio karo metu vykusiame Maselio mūšyje nacių kariuomenė uostą sugriovė, tačiau 1948-ais jis buvo atkurtas. Šiandien šis uostas yra išskirtinai tik turistinis, nesustojantis šurmuliuoti nei dieną, nei naktį.
Komercines bei prekybos funkcijas visiškai perėmė Šiaurinis uostas su įrengtais moderniais krovinių perkėlimo terminalais. Šiame uoste rekomenduoju apsilankyti tik tuo atveju, jei jus žavi milžiniški įrengimai, kranai, keltuvai ir didžiulis triukšmas, tiesa, didžioji uosto dalis nėra atvira turistams.
Senasis gailestingumo centras (Centre de la Vieille Charite)
Senasis gailestingumo centras yra 1671-1749 metais pastatyta, architekto Pierre Puget suprojektuota, trijų aukštų arkada, juosianti labiausiai impozantišką Provanso baroko bažnyčią. Pastatyta kaip gailestingumo prieglauda miesto varguoliams, ji labiau panašėjo į kalėjimą – XVII amžius Prancūzijoje buvo griežtas ir nesukalbamas. Elgetų medžiotojams (Chasse-gueux) buvo mokama už elgetų pristatymą į prieglaudos namus, kurie iš tiesų buvo ne kas kita kaip darbo stovykla. 1736 metais Centre buvo „priglausti“ 850 žmonių, iki 1760 m. jų jau buvo 1059, tačiau 1781-aisiais tapo nebepriimtina kalinti žmones vien dėl to, kad jie yra neturtingi, taigi skurdžių skaičius prieglaudoje sumažėjo iki 250.
Prancūzijos Revoliucijos metu Centras buvo naudojamas kaip kareivinės, kiek vėliau tapo prieglauda žmonėms Antrojo Pasaulinio karo metu netekusiems namų. Dabar šiame rausvo akmens pastate su įspūdingu arkiniu kiemu savo namus rado Viduržemio archeologijos muziejus ir Arfikos, Okeanijos ir Amerikos indėnų menų muziejus.
Friolų salos (Iles du Frioul)
Frioulų salos yra keturios įspūdingos baltojo kalkakmenio salos – Pomègues, Ratonneau, If ir Tiboulen – esančios visai netoli Marselio pakrantės.
Iki XVI a. jos buvo daugiausiai negyvenamos nors jose dažnai apsistodavo jūreiviai, norintys pailsėti nuo prekybos ar karo. 1516-ais Francois I lankydamasis Marselyje nusprendė, kad salos bus puiki vieta gynybiniams Marselio įtvirtinimams, taigi If saloje buvo pastatyta tvirtovė, vėliau tapusi kalėjimu. XVII-XIX amžiais salos buvo naudojamos kaip pakankamai izoliuota nuo žemyno karantino vieta žmonėms, galimai užsikrėtusiems maru ar cholera. Dabar šiose salose klesti jūros paukščių bei retų augalų populiacijos bei lankytojų laukia senosios karantino ligoninės griuvėsiai, Caroline ligoninės ir Ratonneau tvirtovės pastatų kompleksai.
1974 m. buvo įkurtas mažytis kaimelis Port Frioul, tapęs floros, faunos, paplūdimių ir vandens kokybės tyrinėtojų baze. Dabar čia įsikūręs ne vienas restoranas, o vietiniame uoste yra apie 700 laivų švartavimosi vietų.
If tvirtovė (Chateau d’If)
Ši pilis tapo plačiai žinoma dėka Aleksandro Diuma romano Grafas Monte Kristas (A.Dumas, Le Comte de Monte Cristo). Ši XVI a. Tvirtovė, vėliau virtusi, kalėjimu yra pastatyta 30 kv.km. ploto saloje, 3.5 km į vakarus nuo Le Vieux Port. If tvirtovėje daugiausia buvo kalinami politiniai kaliniai, vienas žymiausių kalinių buvo rašytojas, diplomatas ir laisvasis masonas Honore Gabrielis Mirabeau, įkalintas už vykdytą veiklą Prancūzų revoliucijos metais, čia kalinti 1871 metų Komūnos dalyviai, gausybė protestantų. Pažymėtina, kad dauguma kalintų žmonių savo dienų galo sulaukė kalėjimo požemiuose, taip ir neišėję į laisvę. 1890 kalėjimas buvo panaikintas ir sala atidaryta visuomenei.
Aplankyti If ar kurią kitą Friolų salą galite pasinaudoję Senajame Marselio uoste esančių keltų paslaugomis, išsinuomoję laivą ar pasinaudodami organizuojamais turais.
Castellane fontanas
Viduryje Castellane aikštės į dangų stiebiasi 1911 m. skulptoriaus Allar projektuotas paminklas, apsuptas trykštančio vandens purslų. Castellane fontanas yra pagrindinių miesto gatvių – Rue de Rome, Boulevard Baille, Avenue Jules Cantini ir Avenue du Prado – sankryžoje.
Marselis istoriškai turi gan įdomų santykį su vandeniu. Nors miestas yra prie Viduržemio jūros ir yra gausiai apsuptas vandens, tačiau dažnai susigrumdavo su iššūkiu aprūpinti gyventojus pakankamu gėlo vandens kiekiu. Šiam tikslui buvo sukurtas didžiulis kanalų ir akvedukų tinklas, atvedantis gėlą vandenį nuo Durance kalnų ir Ronos upės į miestą. Tokia vandens tiekimo sistema pradėjo veikti dar 1849. Iki pat 1970-ųjų Marselis gėlu vandeniu buvo aprūpinamas tik akvedukų ir kanalų sistemos pagalba, šiandien ši sistema tiekia per du trečdalius miesto sunaudojamo vandens. Taigi, Castellane fontanas, iliustruodamas miesto ir vandens santykį, vaizduoja Ronos upę, Viduržemio jūrą, liūtis bei šaltinius.
Faro rūmai (Palais du Pharo)
Ar nebūtų šaunu būti princu? Atvysti prie jūros ir kiek pabuvęs nusprendi, kad miestas tau patiko, tada užsimanai čia turėti nediduką namą atostogoms. Miestas tau tuoj pat skiria patį geriausią žemės sklypą su puikiu vaizdu į jūrą, kur tu pasistatai puikiu rūmus. Tokia buvo Antrosios Prancūzijos Respublikos prezidento Louis-Napoleono III kasdienybė. 1852 rugsėjį, lankydamasis Marselyje, jis prasitarė, kad miestas jam patiko, tuomet kaip mat gavo dovanų Faro iškyšulį su vaizdu į Senąjį uostą ir If salą, po to jam buvo pastatyti nuostabūs Faro rūmai, na ir žinoma, vėliau nei į tuos rūmus, nei į Marselį jis niekada nebuvo atvykęs ar apsistojęs. Laimei, jo žmona šiuo atveju pasirodė tikra kilniaširdė – Imperatorienė Eugenie rūmus gražino miestui.
1904 m. rūmai buvo paversti medicinos mokykla. Pakeitus pastato paskirtį ir jį pritaikius mokyklos reikmėms buvo parasta dalis buvusio grožio. Šiai dienai pastatas yra dar kartą rekonstruotas, jį paverčiant moderniu konferencijų centru, su daugybe konferencijų salių ir restoranų, kruopščiai paslėptų po žeme.
Pastatą juosia Faro sodas, taigi galite užsukti ir pasimėgauti nuo kyšulio atsiveriančiais vaizdais ar apsilankyti rūmuose, kur dažnai yra rengiamos meno parodos. Rūmų sodas mėgstamas šeimų, įsimylėjėlių bei piknikautojų, praleidžiančių čia ne vieną valandą.
Pasivaikščiojimas pakrantės taku
Bene labiausiai mano mėgstama atkarpa pasivaikščiojimams Marselyje yra pakrantės takas, prasidedantis Senajame uoste ir pasibaigiantis ties Prado paplūdimiais. Tai šeši kilometrai, įspūdingi ant uolos pastatyto miesto ir jūros vaizdais, tolyje baltuojančiais laivais ir Friolų salomis.
1848 metais buvo nuspręsta statyti magistralinį pakrantės kelią, įdarbinant tuo metu bedarbystės smarkiai kamuotus miestiečius. Tiesdami kelią dirbo per 8000 žmonių, o darbai vyko net 15 metų. XX amžiaus pradžioje takas tapo mėgstama pasivaikščiojimų ir pasisėdėjimų vieta, na o šiandien, ypač vakarais, sutiksite, prasilenksite ar būsite aplenkti gausybės bėgiojančių žmonių. Tai puiki vieta vakariniam krosui.
Pasirinkę pasivaikščiojimams šį maršrutą, nepamirškite ir maudymosi kostiumo, kadangi praeisite porą paplūdimių. Ankščiau šie paplūdimiai buvo privatūs, taigi norėdami pasivartyti smėlyje ir atsigaivinti jūroje, būtumėte turėję pakloti vieną-kitą franką. Prieš keletą metų miestas paplūdimius susigražino ir kviečia mėgautis saulės voniomis ir jūros vandeniu nemokamai. Drąsesniems, nebijantiems vandens, pasiūlyčiau kitokį būdą pasinerti į vandenį – prieisite keletą nedidelių įlankų, kur į šalį pasidėję kelnes ir marškinėlius galite prisijungti prie vietos paauglių ir šokti į turkio spalvos vandenį tiesiai nuo molo. Beje, vietiniai tai daro su batais, taip išvengdami dugne tarp akmenų besimaitinančių jūros ežių spyglių.
Vakarienei – jūros gėrybių šokis ir anyžinė gaiva
Ne vieną valandą paskyrę pasivaikščiojimams Canebière gatve, kelis kart apsuksite senąjį uostą, jame įsikūrusį, katik pagautos žuvies ir malonių niekučių pilną, turgų, gal būt netgi paplaukioję laivu – garantuotai praalksite.
Numarinti kirminą galite vos išsukę iš senojo uosto į siaurą gatvelę, kur kebabinės savininkas turkas Jums pagamins didžiulį kebabą susuktą lavaše. Neišsukdami iš pagrindinių gatvių galite sukirsti picą ar kepsnį žiūrėdami į Viduržemio jūros panoramą. Tačiau jeigu norite paragauti kažko tradicinio marselietiško, tai pasirinkimas kiek sumažės. Bet kuriuo atveju, kad ir kurį restoraną pasirinksite, siūlau paragauti Bouillabaisse žuvies troškinio su naminiu Aioli majonezu aptaptais skrebučiais, o aperityvui išgerkite anyžinio Pastis, atskiesto šlakeliu vandens ir atšaldyto ledukais.
Bouillabaisse – yra kulinarinė Marselio garsenybė, ją savo virtuvės pasididžiavimu laiko ne vienas restorano virtuvės šefas. Bouillabaisse yra tradicinis Provanso žuvies troškinys-žuvienė, o pats receptas kildinamas iš Marselio. Šis patiekalas gaminamas iš ne mažiau kaip septynių Viduržemio jūros žuvų rūšių, moliuskų, vėžiagyvių ir daržovių, gausiai pagardinama žolelėmis ir prieskoniais.
Pastis yra nemažiau garsus, iš anyžių gaminamas alkoholinis gėrimas. Kaitinant Viduržemio saulei vartokite alkoholinius gėrimus atsakingai, pastarasis yra net 45° stiprumo.
Mantas UOSIS
Kiek kainuoja iš oro uosto nuvažiuoti į miesto centrą? Briuselis, Paryžius, Oslas, Stokholmas, Milanas
Prieš savaitę supažindinome Jus su autobusų ir traukinių kainomis iš Londono, Barselonos ir Romos oro uostų iki miesto centro. Šįkart tęsiame mažiausių kainų paieškas, į kurias prijungiame ir visų Jūsų pajėgas, skatindami pasidalinti savo pigiausia kelione iš išvardintų miestų oro uosto iki miesto centro.
Ne paslaptis, kad kartais kelionė iš pigių skrydžių bendrovių bazinių oro uostų iki miestų, į kuriuos neva nusileidžia lėktuvai, gali kainuoti brangiau, nei patys lėktuvo bilietai. Čia – keli įrodymai.
Briuselis. Charleroi oro uostas (Šarlerua)
“Ryanair” išvystė šį oro uostą nuo visiško nulio – anksčiau čia buvo visiškai nereikšmingiems skrydžiams skirtas oro uostas, tačiau dabar tai viena pagrindinių pigių skrydžių bendrovių bazė. Lėktuvo bilietai Kaunas-Briuselis-Kaunas retai kada kainuoja daugiau, nei 150 lt, o štai 45 minučių kelionė autobusu Brussels Charleroi oro uostas – Paryžiaus stotis kainuoja 26 eurus į abi puses (90 lt). Autobuso tvarkaraštis pritaikytas prie skrydžių tvarkaraščio.
Keli Makalius.lt skaitytojai pasidalino savo idėjomis pigesnei kelionei iki miesto centro – štai, vienas jų rekomenduoja iš oro uosto vykti iki Charleroi miesto autobusu už 2,5 euro, o iš ten – traukiniu iki Briuselio (kaina 6,50 eur). Sutaupome apie 30 litų.
Paryžius. Beauvais oro uostas (Buvei).
Deja deja, pigių kelionės iki miesto alternatyvų nelabai pavyko rasti. Paprasčiausias ir greičiausias kelias nukakti iki pagrindinės Paryžiaus stoties – tai sėsti į autobusą ir už 30 eur (105 litus) į abi puses kiek daugiau nei valandą vykti iki miesto. Iš ten metro traukiniais lengvai pasieksite savo viešbutį. Beje, į šį autobusą bilietų pirktis internet kol kas negalima.
Oslas. Rygge oro uostas.
Ne paslaptis, kad Norvegija yra viena brangiausių šalių Europoje. Kelionė viešuoju transportu šioje šalyje taip pat nepigi – studentai į abi puses sumokės 210 NOK (Norvegijos kronų), kitaip – 94 litus. Įprasta šio bilieto kaina – 250 NOK (112 lt) į abi puses.
Beje, Rygge oro uostas nuo Oslo nutolęs 60 kilometrų.
Stokholmas. Skavsta oro uostas.
Džiaugiatės įsigytas pigiais lėktuvo bilietais iš Vilniaus arba Kauno į Stokholmą? Taip, turime gausybę puikių pasiūlymų skrydžiams į Stokholmą iš laikinosios arba dabartinės Lietuvos sostinių,o bilietų kainos prasideda vos nuo 42 lt į abi puses su visais mokesčiais.
Tačiau vertėtų nepamiršti ir to, kad Skavsta oro uostas yra įsikūręs ne prie Stokholmo. Iki jo laukia pusantros valandos kelionė. “Flygbussarna” autobusai į abi puses suvežios už 27 eurus (terravision.eu puslapyje galima įsigyti bilietus – 94 litai).
Tačiau Makalius.lt puslapio skaitytojai dalinasi savo patirtimi apie pigesnes keliones iš oro uosto iki Švedijos sostinės – anot jų, už 20 kronų (9,20 LT) reiktų važiuoti iki Nykoping miestelio geležinkelio stoties, o iš ten, iš anskto nusipirkus bilietą, traukinys Nykoping-Stockholm kainuos 49 kronas ( 22 litus).
Naudodamasis proga norėčiau parekomenduoti apsilankyti Nykoping mieste – labai gražus, tvarkingas, vartus į jūrą turintis miestas, kuriame praleidome 5 valandas ir pamatėm tikrai labai įdomiu vietų (uostas, senamiestis, pasivaikščiojimas paupiu).
Milanas. Bergamo oro uostas.
Keista, bet abu Milano oro uostai (Malpensa ir Bergamo) yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Pakalbėkim apie Bergamo oro uosto transportą, kadangi tiek Ryanair, tiek Wizzair iš Vilniaus skraidina būtent į šį miestą.
60 minučių trunkanti kelionė su terravision.eu Jums kainuos 9,90 euro (34 litus) į vieną pusę ir 15 eurų (52,50 lt) į abi puses. Ar galima rasti pigesnių alternatyvų?
Makaliaus prašymas skaitytojams
Mielieji, būkim draugiški ir pasidalinkime savo pigiausios kelionės iš išvardintų miestų iki jų centro patarimais! Kaupdami informaciją bendrai, turėsime jos tikrai daugiau, ir pagelbėsim ne vienai dešimčiai žmonių. Ačiū!
Oro uostas – toks keistas daiktas, kartais stūksantis miesto pašonėje, o kartais – priverčiantis grūstis šimtus kilometrų iki miesto centro. Dažnas keleivis, pirkdamas lėktuvo bilietą, mąsto tik apie jo kainą, o apie tai, kiek reikės sumokėti pinigų nusigavimui iš oro uosto iki viešbučio mieste, kuriame lankysis – net nepagalvoja.
Balandžio 2 dieną (šeštadienį) Kauno oro uoste nusileido krovininis lėktuvas iš Šanchajaus. Vos kelioms valandoms Kauno oro uoste stabtelėjęs kinų oro bendrovės „Jade Cargo“ milžinas Boeing 747-400. Nuo šiol reguliarūs krovininiai skrydžiai iš Šanchajaus oro uosto į Kauno oro uostą bus vykdomi kas savaitę, didžioji dalis Kauno oro uoste iškrautų krovinių antžeminiu transportu per keletą valandų iškeliaus pas užsakovus vidurio Europoje.